gūsis

gū̃sis (vok. Guss) sm. (2) tarpas, šuoras, momentas (instr. pl. ppr. suprieveiksmėjęs): Gūsiais užeina galvos skausmai P.Aviž. Jam tai gū̃siais užeit K. Arkliai traukia gū̃siais (pastraipsniui) KI23. Lytaus gūsis N. Vieną gū̃sį lijo K. Viską atsimena, gūsiais net per sapnus atkartoja V.Kudir. Man gū̃siais, t. y. ūpais, tarpais, galva skauda J. Gūsiais klejoja (klieda), gūsiais vėl nusiblaivo B. Ligos gūsis N. Gū̃siais skauda, gū̃siais ne Žal. Jau ir su ausims nekaip – gū̃siais girdu, gū̃siais ne Žlp. Kokį gūselį lyg geriau jaučiuosi Slv. Gū̃siais lyja, gū̃siais giedra Snt. Lietus gū̃siais lyja Šk. Gū̃siais užeina ir lyja Grl. Nedaug pas mus lijo, tik toks gūsiùkas perėjo Žvr. Vėjas gūsiais užeina ir vėl nustoja Plk. Vėjas gūsiais smarkiau pūstelėja Šk. Smarkūs viesulo gūsiai verčia užsagstyti apsiaustą Kpč. Papūtė gaivus vėjo gūsis rš. Žvarbus vėjas lėkė staigiais gūsiais nuo ežero rš. Jis gūsiais verkia, gūsiais dainuoja Vl. Gū̃siais verpiu, gū̃siais ne Bgt. Šiemet oras gū̃siais šioks, gū̃siais toks Skr. Vištos mūs gū̃siais deda, gū̃siais nustoja dėjusios Slv. Gūsiais liepsna iškyla, gūsiais nusileidžia Stak. Pradėjo kareiviai gūsiais verstis iš tos skrynutės BsPI67. Anuo gūsiù jis norėjo išbėgti Skr.